Pavojai Lietuvos keliuose šiltuoju metų laiku

Weather conditions table


Mėgstami Pavadinimas Vieta Data Oro temperatūra (℃) Vėjo kryptis Vėjo greitis (m/s) Kritulių tipas Kritulių intensyvumas (mm/h) Dangos temperatūra (℃) Rasos taškas (℃) Kelio dangos būklė Sukibimo koeficientas ID UNIX_TIME ROAD_SORT CAMERA_ID COL_NAME COL_FRICTION
 

Duomenų teikėjai

LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJA PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS

NACIONALINĖ ŽEMĖS TARNYBA PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS

Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 georeferencinio pagrindo duomenų bazė GDB10LT ©Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM 2003-2012

Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 skaitmeninis rastrinis ortofotografinis žemėlapis ORT10LT ©, 2006

 

Naudojimo sąlygos

Svetainėje eismoinfo.lt teikiamą informaciją naudoti ir platinti kituose informaciniuose šaltiniuose galima tik nurodant Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos arba interneto svetainę eismoinfo.lt kaip informacijos šaltinį.

Eismoinfo.lt pagalba...
 

PRANEŠTI EISMO INFORMACIJOS CENTRUI

Siųsti

Vaizdo kameros


Atviri duomenys

Atviri duomenys - tai duomenys, kuriuos bet kas gali laisvai panaudoti, pakartotinai panaudoti ir platinami, daugių daugiausia patenkindamas reikalavimą nurodyti duomenų šaltinį ir reikalavimą pakartotinai naudoti duomenis tik tomis pačiomis sąlygomis.[1]  Lietuvos automobilių kelių direkcija prie SM (toliau – Kelių direkcija), prisijungdama prie atvirų duomenų iniciatyvos Lietuvoje, sudaro galimybę visiems naudotis pirminiais, Kelių direkcijos disponuojamais duomenimis. Tokiais duomenimis gali nevaržomai naudotis įvairių mobiliųjų ar taikomųjų programų kūrėjai, mokslininkai ir studentai, privačių ir valstybinių įmonių darbuotojai bei kiti asmenys ar jų grupės. Už atvirų duomenų naudojimą atsako duomenų naudotojai. Taip pat Kelių direkcijos administratoriai negarantuoja, kad duomenų prieinamumas bus nepertraukiamas ir be klaidų, kad defektai ir duomenų klaidos bus nedelsiant ištaisytos.
Atviri Kelių direkcijos duomenys arba nuorodos į atvirus duomenis yra talpinamos internetinėse svetainėse lakd.lt, eismoinfo.lt ir opendata.gov.lt

Kelių oro sąlygų duomenys ir eismo apribojimų (remonto darbų, kliūčių ir pan.) informacija yra teikiama DATEX II 2.0RC2 formatu, kurio specifikacija pateikiama interneto puslapyje www.datex2.eu

Duomenys duomenų gavėjui yra teikiami neatlygintinai, tačiau su duomenų gavėju yra sudaroma duomenų teikimo sutartis, kuria duomenų gavėjas įsipareigoja duomenis naudoti sutartyje nurodytu tikslu, sąlygomis ir tvarka.

 

Kelių oro sąlygų stotelių duomenys

Šalia valstybinės reikšmės kelių pastatytos automatinės kelių oro sąlygų stotelės iš kurių duomenys renkami į Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinę sistemą. Kelių oro sąlygų stotelėse sumontuoti jutikliai matuojantys kelių būklei ir eismo sąlygoms nustatyti reikalingą informaciją (kelio dangos paviršiaus ir oro temperatūrą, oro santykinę drėgmę, rasos tašką, vėjo kryptį, greitį ir gūsius, kritulių intensyvumą ir tipą, matomumą, kelio dangos būklę, kelio konstrukcijos įšalo gylį ir kt.)

Kelių oro sąlygų stotelių informaciją galite gauti JSON formatu šiais internetiniais servisais:

http://eismoinfo.lt/weather-conditions-service

http://eismoinfo.lt/weather-conditions-retrospective?

Retrospektyvos serviso parametrai:

id – įrenginio id, galima paimti iš pirmo.

time – unix timestamp seniausiems duomenim (nebūtinas)

number – duomenų skaičius (nebūtinas, standartiškai gražinama 100 įrašų).

 

Eismo intensyvumo skaitiklių duomenys

Eismo intensyvumo skaitikliai į Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinę sistemą  teikia duomenis apie įrengimo vietoje keliu pravažiavusių transporto priemonių skaičių, greitį ir kryptį. Eismo intensyvumo skaitiklių duomenis (skaitiklio ID, pavadinimas, vieta (kelio numeris, pavadinimas), įrenginio vieta (km) ir koordinatės x,y (WGS), skaitiklio homogeninis ruožas (pradžios ir pabaigos taškas x,y), homogeninio ruožo greičio režimai (žiemą, vasarą), vidutinis greitis pirmyn/atgal, vidutinis transporto priemonių skaičius pirmyn/atgal.) galite gauti jSON formatu internetiniu servisu:

http://eismoinfo.lt/traffic-intensity-service

 

Eismo apribojimų duomenys:

Informacija apie remonto darbus bei jų trukmę ir apylankas, perspėjimus apie eismo apribojimus dėl gamtinių sąlygų ir įspėjimus apie eismui pavojingas kliūtis bei eismo sutrikimus galite gauti jSON formatu internetiniu servisu: 

http://restrictions.eismoinfo.lt

Duomenų struktūra yra artima WAZE CIFS specifikacijai: https://blog.waze.com/p/blog-page_19.html

 

 

Elektromobilių įkrovos stotelių duomenys

Informaciją apie šalia valstybinės reikšmės kelių pastatytų elektromobilių įkrovos stotelių veikimą ir užimtumą galima gauti jSON formato internetine paslauga:

http://eismoinfo.lt/eismoinfo-backend/feature-info/EIA/ID, kur ID yra stotelės identifikacinis kodas iš bendro stotelių sąrašo: http://eismoinfo.lt/eismoinfo-backend/layer-static-features/EIA?lks=true

 

Atviri GIS duomenys:

http://gissrv.eismoinfo.lt/server/rest/services/LAKD

http://lakd-lakd.opendata.arcgis.com

 

Atviri viešojo transporto kelionių duomenys:

http://www.visimarsrutai.lt/gtfs/gtfs_all.zip

Viešojo transporto kelionių duomenų informacinės sistemos duomenys GTFS formatu:

  • visų rūšių viešojo transporto tvarkaraščiai
  • viešojo transporto maršrutai
  • stotelės, stotys, oro uostai ir kt.

Duomenų šaltinis: Valstybinė kelių transporto inspekcija, savivaldybės ir privatūs vežėjai.

 

 

Vasarą Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose eismas tampa itin intensyvus ir pasak Lietuvos policijos šiuo metų laiku fiksuojama daugiausia atvejų, kuomet transporto priemonės viršija  leistiną greitį. Pavyzdžiui, 2019 metais per birželį–rugpjūtį nustatyta 58 200 greičio viršijimo atvejų (tai sudarė 39,7 proc. visų per šiuos tris mėnesius išaiškintų Kelių eismo taisyklių pažeidimų). Rugsėjo–lapkričio mėn. – 55 941 greičio viršijimo atvejis (37,3 proc. visų pažeidimų per tris mėn.).

 

Vasaros sezonas beveik visada labiau išsiskiria didesniu avaringumu. Tai sietina su transporto priemonių įvairumu (dviračiai, mopedai, motociklai) bei padidėjusiu pėsčiųjų skaičiumi. Tam įtakos turi ir eismo dalyvių atsipalaidavimas, nerūpestingumas, išsiblaškymas, prisideda nustatyto važiavimo greičio nepaisymas.

 

Kuo intensyvesnis eismas, daugiau transporto, pėsčiųjų (su riedučiais, riedlentėmis, paspirtukais), tuo didesnė tikimybė įvykti eismo įvykiui. Minėtų transporto priemonių, tarp jų ir elektrinių paspirtukų, vairuotojai, dalyvaudami viešajame eisme, turi vykdyti Kelių eismo taisyklių reikalavimus.  

 

Dviračių vairuotojai raginami prieš važiuojant į kelią pirmiausia prisiminti Kelių eismo taisyklių VIII skyrių (Reikalavimai dviračių vairuotojams): nuo kokio amžiaus galima važiuoti dviračiu važiuojamąja kelio dalimi; techniniai reikalavimai, keliami dviračiui; kur galima važiuoti dviračiais; posūkis į kairę, apsisukimas, pervažiavimas į kitą kelio pusę. Taip pat ypač svarbu prisiminti, kas draudžiama dviračio vairuotojui. Dažnai šių transporto priemonių vairuotojai pamiršta, kad jiems draudžiama važiuoti pėsčiųjų perėja. Kelių eismo taisyklėse numatyti reikalavimai dviračių vairuotojams taip pat privalomi ir motorinių dviračių vairuotojams.

 

Keliuose ir gatvėse šiuo metu sparčiai populiarėjanti transporto priemonė – elekroniniai paspirtukai. Svarbu paminėti, kad jei jų galios ir greičio parametrai atitinka motorinio dviračio apibrėžtį, tokie elektriniai paspirtukai priskiriami prie motorinių dviračių. Vadinasi, šios transporto priemonės vairuotojas turi laikytis Kelių eismo taisyklių VIII skyriuje nurodytų reikalavimų (Reikalavimai dviračių vairuotojams), t. y. ir teisės, ir pareigos elektriniams paspirtukams ir jų vairuotojams yra tapatūs dviračiams ir jų vairuotojams.

 

Lietuvos policija išskiria, kad dviračių, motorinių dviračių bei elektrinių paspirtukų vairuotojai dažniausiai keliuose nepaiso reikalavimo pro pat pėsčiąjį važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/val.). Taip pat ignoruojamas reikalavimas, važiuojant važiuojamąja kelio dalimi, dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba važiuoti su įjungtais žibintais. Dažnai šių transporto priemonių vairuotojai pamiršta ir tai, kad dviračio vairuotojui (keleiviui) iki 18 metų, važiuojant keliu, būtina dėvėti dviratininko šalmą. Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad dažnai šių transporto priemonių vairuotojai nedrausmingai važiuoja pėsčiųjų bei dviračių takais, o blogiausia – yra neblaivių vairuotojų, kurie kelia riziką ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams.

 

Be jau išvardytų transporto priemonių, į Lietuvos kelius vasaros sezonu sugrįžta ir ūkio darbams atlikti skirtos transporto priemonės – traktoriai, kombainai bei kiti. Per 2019 m. birželio–rugpjūčio mėnesius šalies keliuose užfiksuoti 82 eismo įvykiai, kuriuose dalyvavo ūkio darbams skirtos transporto priemonės, 19-koje atvejų nukentėjo žmonės.  Atkreiptinas dėmesys, kad pavasarį–rudenį, vykdant įvairius žemės kasimo, taip pat žemės ūkio darbus, transporto priemonėmis vežamos medžiagos, kurios neretai yra birios. Vairuotojams nesilaikant Kelių eismo taisyklėse nustatytų reikalavimų kaip vežti krovinius, važiuojant iš darbų vietų iš transporto priemonių, nuo jų ratų ant važiuojamosios kelio dalies byrantys smėlis, žėmės, purvas, skalda, trąšos, grūdai, šienas ir pan. ne tik teršia kelią, bet ir kelia pavojų kitiems eismo dalyviams, gali apgadinti fiziniams ir juridiniams asmenims priklausantį turtą ar net būti eismo įvykių priežastimi.

 

Vairuotojai, vairuojantys žemės ūkio techniką, kaip ir kiti eismo dalyviai, turi būti dėmesingi, nes tokios transporto priemonės, prie jų prikabinti padargai, yra didelių matmenų, užima daug vietos, užstoja matomumą. Lenkti tokią techniką galima tik visiškai įsitikinus, kad nė viena transporto  priemonė neatvažiuoja priešpriešiais, kad šios technikos vairuotojas, pavyzdžiui, nerodo posūkio į kairę ir pan.

 

 

Statistiniai duomenys:

 

Dviračių vairuotojai

(2019 metai)

Eismo įvykių, kuriuose nukentėjo šie eismo dalyviai, skaičius

Žuvo

(11)

Sužeista

Sausis

3

1

3

Vasaris

3

1

2

Kovas

10

0

14

Balandis

21

1

29

Gegužė

32

0

37

Birželis

47

2

56

Liepa

38

1

47

Rugpjūtis

35

1

47

Rugsėjis

18

0

28

Spalis

24

1

29

Lapkritis

21

2

22

Gruodis

16

1

16

 

Motociklų / mopedų vairuotojai

(2019 metai)

Eismo įvykių, kuriuose nukentėjo šie eismo dalyviai, skaičius

Žuvo

(17) / (0)

Sužeista

Sausis

0 / 0

0 / 0

0 / 0

Vasaris

0 / 0

0 / 0

0 / 0

Kovas

5 / 2

0 / 0

13 / 5

Balandis

7 / 1

2 / 0

23 / 4

Gegužė

9 / 4

1 / 0

25 / 13

Birželis

16 / 4

2 / 0

55 / 11

Liepa

16 / 1

7 / 0

34 / 6

Rugpjūtis

17 / 6

0 / 0

37 / 15

Rugsėjis

11 / 6

0 / 0

42 / 10

Spalis

11 / 2

5 / 0

19 / 2

Lapkritis

1 / 1

0 / 0

2 / 3

Gruodis

0 / 0

0 / 0

2 / 1